drožti

drožti
dróžti, -ia, -ė 1. tr. SD355, R, K su peiliu ar kitu aštriu įrankiu pjaustyti, smailinti, lyginti: Vaikas dróžia šakalį Š. Dróžiamosios staklės Š. Drožiantieji pjūklai naudojami glotniam išilginiam, skersiniam bei mišriam detalių pjaustymui .
drožtinaĩ adv. Užv. | refl.: Nesidróžia lygiai – šakotas [medis] Kt.
2. tr. pjaustant, raižant daryti, gaminti: Jis grėbliui dantis dróžia Paį. Senis bedrožią̃s grėblio galvą J. Tarnavo drožtiems abrozams savo Ch2Kar17,41. ^ Šarka dar medė[je], jau iešmą drož S.Dauk. Ilgai iešmą bedróžiant šuo kepsnį nuneš J.Jabl. Nedrožk per ilgą iešmą B. 3. tr. tarkuoti: Drožia bulves vakarienei Tvr. 4. tr. plėšti, nešioti: Kam tu kasdien naująjį apsivilkimą dróži! Slm. 5. tr. graužti, ėsti: Vanduo dróžia ledą iš po apačios Vlk. Man gerklę dróžia (skauda) Mrc. Stiprus gėrimas, gerklę dróžia . ^ Kai savo geriu, gerklę dróžia, kai svetimo – tik saldu saldu Dkš. 6. intr., tr. mušti, kirsti, šerti, duoti: Kad dróžė par ausį, tas net apvirto Dgl. Drožk, brolau, iš viso peties! Šd. Dróžk į akmenį su ta lazdele, i bus vandenio Lnkv. Kad dróžė su botagu per kiškas Jnš. Drožk arkliam, tegul bėga Upt. Drožė su ranka jam per veidą BsMtI162. Su savo ragais vilkui dróžė į makaulę PP28. Sykį kai drožė, kraujas tekėjo; antrą kai drožė, žemė drebėjo J.Jabl. ^ Kas bėga, tą ir dróžia Lnkv. 7. tr., intr. sakyti, kalbėti, rėžti: Jis visiem teisybę dróžia į akis Rm. Meluoja dróžia, net jam ausys kruta Š. Dróžia (skaito) iš knygos, kaip ropes kremta Rz. Atvažiavo į miestelį agitatorius ir drožia, kad mes be ponų būsime P.Cvir. Drošme pamokslėlį apie vainikėlį LTR(Sb). 8. tr. valgyti, kirsti, gerti: Kad dróžia, lyg kad tris dienas nevalgę Paį. Dróža anas barkščius kaip didelis Šll. Dróžk dar vieną stiklinę alaus Jnšk. Kazė drožė atsispirdamas saldį pieną M.Valanč. Ką gaspadinė išvirė, tą šis drožė M.Valanč. Neturtėlis su savo šeimyna bedrožią mėsą, net ausys jiems kruta Žem. 9. intr. smarkiai eiti, bėgti, važiuoti, vykti, braukti: Kad dróžia, tai dróžia, važiuotam negalima pavyt Dgl. Dróžia per lauką, net jam kulnai raitos Plv. Imk savo penkis daiktus ir drožk, kur patinka Nm. Gerai pasistiprinau, galėsiu dróžt toliau Krp. Gerai dróžia tavo arklys Gdr. Kur taip skuboms dróži? Krkl. Per girią drožiant jiemdviem sutemo Jrk47. 10. intr. euf. šlapinti, telžti: Da ji daba droš! Jnš. Toks didelis bimbirėzas, o da į lovą tebdróža Vvr. 11. tr., intr. šnek. ką nors smarkiai dirbti, daryti, veikti: Vyrai malkas dróžia (pjauna) Ėr. Ji greit linus dróžia (verpia) Ds. Tai dróžia storai pakulas! Švnč. Tris dienas drožė (lijo) be parstojimo Skr. Tykšt, kad dróžė (virto) į pelkę! Vvr. Sustoję visi kad dróžė dainą, net miškai skambėjo Kb. Muzika be pertrūkio dróžė šokius MitI386. Man tegu dróžia (trenkia) perkūnas, nebijau! Lp. \ drožti; apdrožti; atidrožti; įdrožti; išdrožti; nudrožti; padrožti; pardrožti; perdrožti; pradrožti; pridrožti; sudrožti; uždrožti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • drožti — dróžti vksm. Dróžti pieštùką …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • drožtinis — drožti̇̀nis, drožti̇̀nė bdv. Drožti̇̀nė statulė̃lė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • drožtinė — drožti̇̀nis, drožti̇̀nė bdv. Drožti̇̀nė statulė̃lė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • drožtinis — drožtìnis, ė adj. (2) 1. SD364, K kuris išdrožtas: Įsitaisiau drožtìnį botkotį Lnkv. 2. kuris meniškai išdrožtas, išraižytas: Drožtinis pagražinimas sp. Dievas tiktai teužgynė duoti drožtiniams paveikslams garbę A.Baran. 3. iš tarkuotų bulvių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • drožinėti — drožinėti, ėja, ėjo K iter. dem. drožti: 1. Vaikai, nedrožinėkit, įsipjausit! Všk. 2. R315 Senis drožinė[ja] dantis grėbliams J. Skaptinykas prisidžioveno žilvitinių rąstelių ir drožinėja apaštalus BsPII278. 3. iter. dem. drožti 6: Kam tą arklį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • drožtuvas — drožtùvas sm. (2) 1. SD355, K, Šv, Rt tiesus, dviem rankenomis peilis medžių žievei ar šiaip kam drožti: Be drožtùvo dailaus kirkočio neįdėsi Kv. Su drožtuvu drožk lanką, kirvakotį į apvalumą J. Matydavau jį (tėvą) dažnai kažką braižant,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ožys — ožỹs sm. (3), ožis, ies 1. R, K ožkos patinas: Tas ožỹs su dideliais ragais Gs. Ožys mekeno Rs. Ta boba ka pradėjo ožio balsu bliaut Ar. Kap aš mažas buvau, šile ožius ganiau KrvD177. Ožỹs ant tilto stovėjo, į vandenėlį žiūrėjo JD153. Aš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • drožimas — drožìmas sm. (2) K, drožimas (1) KlvrŽ → drožti: 1. Drožimas – tai plono medienos sluoksnio arba pastovaus storio drožlės nupjovimas rš. Nelygus drožìmas Ėr. 2. Drožimo žinia (drožyba) SD364. 3. Rm → drožti 6: Nuo drožimo arkliui stovi dešros… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • trenkti — treñkti, ia, ė KBII154, KII211, K, Š, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ; R, MŽ, M, L 1. intr. su labai smarkiu garsu mušti, daužti (apie perkūniją): Griaustinis ka griaudžia, treñkia i treñkia LKT240(Žml). Parkūnija ka treñkė, kūlį aprietėjau DūnŽ. Tiktai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šiaušti — šiaušti, ia, ė Š, Rtr, DŽ, NdŽ 1. tr. R, MŽ, N, KBII149, I, LL53, KŽ statyti, kelti aukštyn, daryti pasistojusius, papurusius (plaukus, plunksnas): Višta, šiaušdama plunksnas ir kėsdama sparnus, taisėsi pintinėje rš. Vadinamoji žąsies oda… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”